Ką daryti, jeigu nebesirašo?

Ar jums kada yra buvę, jog imatės idėjos, su užsidegimu puolate rašyti istoriją ir staiga, įveikus kelis pirmuosius skyrius, visas užsidegimas ir įkvėpimas išgaruoja? Sukūrėte personažus, jų tarpusavio santykius, viskas plėtojosi sklandžiai ir STOP… Ką daryti?

Iliustracijos autorė Vilija Motiejūnaitė

Ką gi, papasakosiu, ką tokiu atveju darau aš.

Per vieną dieną pas mane gali atklysti net keletas idėjų naujoms istorijoms. Tikrai nesiruošiu jų visų savintis, bet pasisveikinu su visomis – gi niekada nežinai, kuri iš jų norės imtis bendradarbiavimo su tavimi. Labiausiai užkabinusias užsirašau. Tiesiog sukuriu trumpą “knygos anotaciją” ir išsisaugau ją savo diske. Šiuo metu tokių užrašytų potencialių knygų idėjų turiu net penkias. Faktas, kad visų tikrai nesiimsiu.

Viena tų istorijų jau užima trisdešimt penkis wordo lapus. Rašiau su užsidegimu ir sustojau, nes užsidegimas dingo. Kadangi pajutau, kad tolimesnis rašymas man suteiks tik kūrybines kančias, tiesiog padėkojau idėjai už smagiai kartu praleistą laiką bei įgytą patirtį ir leidau mums abiems viena nuo kitos pailsėti. Galbūt dar kada nors atnaujinsime santykius, o galbūt ji keliaus toliau ir ras kažką kitą, kas sugebės su ja efektyviau bendradarbiauti.

Beje, vos tik paleidau šitą trisdešimt penkis lapus užimančią istoriją, į jos vietą iš karto įsiveržė kita. Šiuo metu abi kaifuojame ir jau šį rudenį planuojame bandyti laimę leidykloje.

Įsivaizduokite, kad bendraujate su priešingos lyties asmeniu ir matote, jog santykiai nesiklosto. Ką darytumėte? Liktumėte su juo ir toliau vienas kitą kankinti ar išsiskirtumėte (tik jei skirsitės, būtų geriau tą daryti taikiai)? Aš už antrąjį variantą. Lygiai taip pat elgiuosi ir su mane aplankiusiomis idėjomis.

Kokiu tikslu pas mus atklysta idėjos?

Žinoma, kiekviena idėja nori būti įgyvendinta, tačiau nebūtinai tai padaryti turite jūs ir nebūtinai šiuo metu. Galbūt idėja dar nepasirengusi, gal dar neapsisprendusi (arba jūs nepasirengęs ir neapsisprendęs), o gal judviems tiesiog nepavyksta rasti bendros kalbos.

Sunku paleisti idėją, kuriai paskyrėte tiek daug laiko ir jėgų?

Na, taip, suprantu – sukūrėte personažus, pamilote, prisirišote prie jų. Jums jie atrodo tokie nuostabūs, įdomūs, gražūs ir t. t. Aš tai vadinu per dideliu prisirišimu prie savo sukurtų veikėjų. Žinoma, rašytojas turi įsijausti į tai, ką rašo, bet ne tiek, kad metų metus laikytųsi „įsikandęs“ idėjos, kuri jau nebejaučia jam jokių šiltų jausmų. Patikėkite, pasigauti naują idėją knygai paprasta – jei tik nesate užsiblokavę ir prisiekęs amžinos meilės tai vienai vienintelei. Tikiu, kad kiekvienas garsus rašytojas yra parašęs žymiai daugiau visko, nei publikavęs.

O gal tiesiog pavargote nuo rašymo ir reikia kažkokios kitokios veiklos?

Gerai, paleidote, susitaikėte, jog su šiuo tekstu jau nebesikankinsite. Kas toliau? Pailsėkite. Juk nuo rašymo bei galvojimo apie rašymą taip pat galima pavargti. Kai jaučiu, kad rašyti nebegaliu, tai ir nerašau. Man atsigauti padeda ilgi greiti pasivaikščiojimai, siuvinėjimas, bendravimas su gyvūnais, augalais (ir vienų ir kitų turiu užtektinai). Tiesiog raskite sau patinkantį užsiėmimą, padedantį kuriam laikui iškratyti iš galvos visas pašalines mintis, o ypač tas, kurios susijusios su rašymu. Tam labai tinka kokia nors fizinė veikla, kuri daugiau apkrauna raumenis, o ne smegenis. Patikėkite, po geros fizinės iškrovos, tiek protinis, tiek kūrybinis pajėgumas pastebimai sustiprėja. Gali būti, kad net ta jūsų idėja, kurios atsisakėte, vėl atgis ir galėsite ją plėtoti toliau (nors nebūtinai).

Bet kokiu atveju, nemanau, jog mes turime kankintis rašydami. Tekstas, parašytas su malonumu, bus ir skaitomas su malonumu. Tuo tarpu, koks bus jūsų tekstas, jei rašysite jį per prievartą? Kurkime su kaifu, o ne su kančia.

Ką su „nerašymo priepuoliais“ darote jūs?

Patiko puslapis? Parašyk žinutę draugams – nusiųsk nuorodą ir pasidalink!

Jurgita Barišauskienė