“Jei gali nerašyti, tai nerašyk” – rimtai???

Man labai patinka šitas patarimas norintiems rašyti. Kiek iš jūsų, rašančiųjų, o gal net knygas išleidusiųjų, juo pasinaudojo? Prisipažinkite komentaruose, ar yra tokių?

Vadovaujantis ta pačia logika, tiek pat sėkmingai galima būtų pareikšti:

  • Jei gali neskaityti, tai neskaityk;
  • Jei gali nesižavėti gamta, tai nesižavėk (apskritai, nėra ko veržtis į tą gamtą, namie gali sėdėti);
  • Jei gali nemylėti, tai nemylėk;
  • Jei gali nešvęsti, tai nešvęsk;
  • Jei gali nesimėgauti maistu, tai nesimėgauk;
  • Jei gali nesportuoti, tai  nesportuok;
  • Jei gali nekeliauti, nekeliauk;
  • Jei gali nesiekti savo tikslų, nesiek;
  • Gal ir nekvėpuoti gali? Tokiu atveju nekvėpuok. Arba mažiau kvėpuok ir ne taip giliai. Vis ne tiek daug deguonies išeikvosi.

Šiaip tai būtų labai puiku, jei nedarytum nieko, prie ko linksta tavo širdis. Juk gali nepasisekti, o tada kas? Apsijuoksi tik. O jei, neduokdie, dar išsiaiškinsi, kad tas užsiėmimas sekasi, kad gali kurti, rašyti, dainuoti, auginti gėles, keliauti ar kažkuo panašiu užsiimti? Po galais, tada tu net gali tapti aplinkiniams įdomiu bei reikalingu žmogumi. Na, tokiu, kuris džiaugiasi savo veikla ir pan. Tau šito reikia? Ką žmonės apie tave pagalvos? Ar ne geriau būtų tiesiog eiti į darbą, vakarais spoksoti į televizorių bei pamiršti visus tuos kūrybinius polėkius? Paskui, kai jau susilauksi anūkų ir vaikščiosi pasirėmęs lazdele, galėsi tyliai sau pasvarstyti: “O kas, jei būčiau pabandęs..?”

Žinoma, pasiseka ne visiems, bet kaip nieko nebandant ir nedarant išsiaiškinti, ar pasiseks tau? Kaip atrodytų mūsų gyvenimas ir mūsų kultūra, jei tie didieji rašytojai ir kiti kūrėjai būtų sau pasakę: “Juk aš galiu ir nerašyti, nekurti. Kam visa tai?” Galbūt nemaža dalis jų tikrai turėjo tokių minčių, tačiau aš džiaugiuosi, kad joms nepasidavė.

Patiko puslapis? Parašyk žinutę draugams – nusiųsk nuorodą ir pasidalink!

Jurgita Barišauskienė